Nors Romoje šiomis dienomis karšta – temperatūra pakyla iki 36-37 laipsnių – sekmadienio vidudienį kalbėti kartu su popiežiumi „Viešpaties Angelo“ maldą į Šv. Petro aikštę, Vatikano žandarmerijos duomenimis, buvo susirinkę apie 10 tūkst. žmonių. Jiems sakytoje kalboje, Pranciškus komentavo sekmadienį liturgijoje minėtą Viešpaties Atsimainymą ant Taboro kalno.
Šios dienos Evangelijos puslapis pasakoja, kad apaštalai Petras, Jokūbas ir Jonas buvo nepaprasto įvykio liudininkai. Jėzus juos pasiėmė su savimi ir „užsivedė juos nuošaliai į aukštą kalną“ (Mt 17,1). Jėzui besimeldžiant, jo veidas ėmė spindėti kaip saulė, o darbužiai tapo balti kaip šviesa. Jie matė ir Mozę bei Eliją, kurie kalbėjusi su Jėzumi. Tą akimirką Petras tarė Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui“ (4). Dar nebaigus jam kalbėti juos apsiautė šviesus debesis.
Viešpaties Atsimainymo įvykis mums skelbia vilties žinią – ir mes būsime tokie kaip Jis. Šis įvykis mus ragina sutikti Viešpatį tarnaujant broliams. Mokinių kopimas į Taboro kalną mus skatina atsiminti, jog reikia atsiriboti nuo pasaulio reikalų, kad galėtume pakilti aukštyn ir kontempliuoti Jėzų. Turime maldingai įsiklausyti į Kristų, Tėvo mylimą Sūnų, ieškoti progų susikaupti maldoje, klusniai ir džiugiai priimti Dievo Žodį. Šiame dvasiniame kopime aukštyn, šiame atsiribojime nuo pasaulio reikalų, turime atrasti raminančią ir gaivinančią Evangelijos meditavimo tylą. Šventojo Rašto skaitymas teveda mus į grožį, spindesį ir džiaugsmą. Kai mes nutylame atsivertę Šventojo Rašto knygą, pradedame jausti vidinį grožį, džiaugsmą, kurį mumyse sužadina Dievo Žodis. Šia prasme, vasara yra labai tinkamas metas brandinti mūsų pasiryžimą ieškoti Viešpaties, stengtis su juo susitikti. Šiuo metu mokiniai yra laisvi nuo mokyklinių užsiėmimų; daug šeimų atostogauja. Svarbu, šiuo poilsio ir atitolimo nuo kasdieninių rūpesčių metu, atnaujinti kūno ir dvasios jėgas, leidžiantis į dvasinę kelionę.
Po nepaprastos Atsimainymo patirties, mokiniai nulipo nuo kalno su naujomis akimis ir širdimis, perkeistomis susitikimo su Viešpačiu. Ir mes galime nueiti tą patį kelią. Vis iš naujo atrasti Jėzų – tai ne tikslas pats sau. Po kiekvieno susitikimo su Jėzumi, mes „leidžiamės nuo kalno“ Dievo Dvasios atnaujinti, pasiryžę eiti atsivertimo keliu ir kasdieniniame gyvenime liudyti artimo meilę. Kristaus artumo ir jo žodžio ugnies atnaujinti mes būsime konkretus gaivinančios Dievo meilės ženklas visiems mūsų broliams, ypač kenčiantiems, vienišiems ir apleistiems, sergantiems, daugybei tų moterų ir vyrų įvairiose pasaulio šalyse, kuriuos žemina neteisybė, savivalė ir smurtas.
Atsimainymo akimirką iš dangaus skamba Tėvo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo labai gėriuosi; jo klausykite!“ (5). Žiūrėkime į Mariją, Besiklausančią Mergelę, visada pasiruošusią priimti ir širdyje saugoti kiekvieną savo dieviškojo Sūnaus žodį (plg. Lk 1,51). Dangiškoji mūsų ir Dievo Motina tepadeda mums gyventi pagal Dievo Žodį, kad Kristus būtų šviesa ir vadovas visame mūsų gyvenime. Prašykime jos užtarimo visų atostogoms, kad jos būtų ramios ir vaisingos. Prašykime, kad ypatingas jos užtarimas lydėtų visus kas vasarą negali atstogauti dėl amžiaus, ligos, dėl to, kad turi dirbti, dėl ekonominių ir kitokių problemų. Visiems tai tebūnie poilsio metas, visi tejaučia draugų artumą ir tesulaukia džiaugsmo akimirkų. (Vatikano radijas)
